Skip to main content
Economy and Finance

Kas yra euro zona?

Euro zonai priklauso eurą įsivedusios Europos Sąjungos valstybės narės.

Visos Europos Sąjungos valstybės narės priklauso ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS) ir koordinuoja savo ekonominės politikos formavimą, kad padėtų siekti ES ekonominių tikslų. Tam tikras skaičius valstybių narių žengė dar vieną žingsnį ir vietoj savo nacionalinių valiutų įsivedė bendrą valiutą – eurą. Šios valstybės narės sudaro euro zoną.

Kai 1999 m. euras pirmą kartą pradėtas naudoti kaip apskaitos valiuta, euro zonai priklausė 11 iš tuometinių 15 ES valstybių narių. 2001 m., likus vos vieniems metams iki grynųjų eurų pasirodymo, į ją įstojo Graikija, po to – Slovėnija 2007 m., Kipras ir Malta – 2008 m., Slovakija – 2009 m., Estija – 2011 m., Latvija – 2014 m., Lietuva – 2015 m. Šiuo metu euro zonai priklauso 19 ES valstybių narių.

Danija pagal prie Sutarties pridėtą protokolą turi teisę neįsivesti euro, nors ateityje, jeigu norės, ji galės prisijungti prie euro zonos. Švedija dar neįvykdė euro zonos narei privalomų kriterijų.

Likusios euro zonai nepriklausančios valstybės narės yra vienos iš tų, kurios įstojo į ES 2004 m., 2007 m. ir 2013 m., jau po to, kai euras buvo įvestas. Stojimo į ES metu jos neatitiko būtinų euro zonos narės sąlygų, bet įsipareigojo tapti šios zonos narėmis, kai tas sąlygas įvykdys. Šioms valstybėms narėms taikoma išimtis, kaip ir Švedijai.

Andora, Monakas, San Marinas ir Vatikanas įsivedė eurą kaip nacionalinę valiutą pagal specialius pinigų politikos susitarimus su ES ir gali leisti savas eurų monetas, laikydamosi tam tikrų apribojimų. Tačiau, kadangi jos nėra ES valstybės narės, jos nepriklauso ir euro zonai.

Euro zonos valdymas

Eurą įsivedusių euro zonos narių ekonomika tampa vis labiau integruota. Ši ekonominė integracija turi būti tinkamai valdoma, kad būtų visapusiškai pasinaudota bendros valiutos teikiamais privalumais. Dėl to euro zona išsiskiria iš kitų ES regionų ekonomikos valdymu – visų pirma pinigų ir ekonominės politikos formavimu.

  • Euro zonos pinigų politiką valdo nepriklausoma Eurosistema, kurią sudaro Vokietijos Frankfurto mieste įsteigtas Europos Centrinis Bankas (ECB) ir euro zonos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai. ECB valdančioji taryba nustato visos euro zonos pinigų politiką – tai viena bendra institucija, vykdanti vieną bendrą pinigų politiką, kurios pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą.
  • Už ekonominę politiką euro zonoje iš esmės ir toliau pirmiausia atsako pačios valstybės narės, bet nacionalinės vyriausybės turi koordinuoti savo ekonominę politiką siekdamos bendrų stabilumo, ekonomikos augimo ir užimtumo tikslų. Koordinavimas užtikrinamas įvairiomis struktūromis bei priemonėmis, iš kurių viena svarbiausių yra Stabilumo ir augimo paktas. Stabilumo ir augimo paktą sudaro sutartos fiskalinės drausmės taisyklės, pavyzdžiui, dėl valdžios sektoriaus deficito ir valstybės skolos apribojimų, kurių paisyti privalo visos ES valstybės narės, tačiau tik euro zonos šalims už jų pažeidimus gali būti taikomos finansinės ar kitokios sankcijos.
  • ES ekonomikos valdymas įgyvendinamas cikliška tvarka kiekvienais metais. Ši procedūra vadinama Europos semestru.

Kas jau priklauso euro zonai?

Euro zonai priklausančios valstybės narės

Euro zonai nepriklausančios valstybės narės

Valstybė narė, neįsivedusi euro išimties tvarka

AustrijaBulgarijaDanija
BelgijaKroatija
KiprasČekija
EstijaVengrija
SuomijaLenkija
PrancūzijaRumunija
VokietijaŠvedija
Graikija
Airija
Italija
Latvija
Lietuva
Liuksemburgas
Мalta
Nyderlandai
Portugalija
Slovakija
Slovėnija
Ispanija

Governing the euro area

By adopting the euro, the economies of the euro-area members become more integrated. This economic integration must be managed properly to realise the full benefits of the single currency. Therefore, the euro area is also distinguished from other parts of the EU by its economic management – in particular, monetary and economic policy-making.

  • Monetary policy in the euro area is in the hands of the independent Eurosystem, comprising the European Central Bank (ECB), which is based in Frankfurt, Germany, and the national central banks of the euro-area Member States. Through its Governing Council, the ECB defines the monetary policy for the whole euro area – a single monetary authority with a single monetary policy and the primary objective to maintain price stability.
  • Within the euro area, economic policy remains largely the responsibility of the Member States, but national governments must coordinate their respective economic policies in order to attain the common objectives of stability, growth and employment. Coordination is achieved through a number of structures and instruments, the Stability and Growth Pact (SGP) being a central one. The SGP contains agreed rules for fiscal discipline, such as limits on government deficits and on national debt, which must be respected by all EU Member States, although only euro-area countries are subject to sanction – financial or otherwise – in the event of non-compliance.
  • Implementation of the EU’s economic governance is organised annually in a cycle, known as the European Semester.

Who’s already in?

Euro-area Member StatesNon-euro area Member StatesMember State with an opt-out
AustriaBulgariaDenmark
BelgiumCzechia 
CroatiaHungary 
CyprusPoland 
EstoniaRomania 
FinlandSweden 
France  
Germany  
Greece  
Ireland  
Italy  
Latvia  
Lithuania  
Luxembourg  
Malta  
Netherlands  
Portugal  
Slovakia  
Slovenia  
Spain